Pajūrio pjūvis

 Pajūrio pjūvis

Almantas Šukelis

Įdiegta Aukštųjų studijų fakulteto koridoriuje, Muitinės g. 2, Kaune

2012-12-07

Kas žingsnį paimtas pajūrio akmuo, atvežtas namo yra laiko ir erdvės memorabilium. Namuose jis tampa kažkuo daugiau, nei dekoracija ir kažkuo daugiau, nei jisai buvo, gulėdamas tarpe daugybės kitų savo brolių. Uždaroje erdvėje jisai it rakto skylutė, pro kurią galima pamatyti smėlį ir putas, išgirsti žuvėdras ir bangas, matyti tolimus horizontus, kurie esti už daugybės kalnų ir slėnių. Akmuo siekia priminti, pasakoja apie savo tėvynę, kilmę ir jūsų abiejų pažintį.

Parnešti juos į savo namus yra keisti savo erdvę, kurti kitokį apartamentų emocinį žemėlapį, kitokias architektūrines sąsajas ir pajautas. „Visi, galima sakyti, gyvens savo asmeninėse „katedrose.“ Egzistuos kambariai, labiau skatinantys fantazuoti negu bet koks narkotikas, ir namai, kuriuose negalėsi nemylėti.“[1] Taip rašė Ivanas Ščeglovas (Иван Владимирович Щеглов), situacionistas, kuris pradėjo nagrinėti architektūros ir psichologijos, žmogaus emocijų sąsajas.

Psichogeografija, apibrėžta Guy Debord, skatina transformuoti mūsų urbanistinius įpročius, suvokti, jog miestas yra konstruktas, kurį konstruoti galime mes patys.[2] Tai įrankis, siekiantis mūsų išlaisvinimo iš sustabarėjusių per amžius sienų, įsitvirtinusių mūsų pasąmonėse. Vaikščioti basomis smėliu galime ne tik pajūryje, bet ir čia.

---

[1] Ivan Chtcheglov "Formulaire pour un urbanisme nouveau" / Situationist International Anthology: Revised and Expanded Edition // Ed. Ken Knabb. Berkeley: Bureau of Public Secrets. 2007.

[2] Guy Debord "Introduction to a Critique of Urban Geography"  // Les Lèvres Nues. September 1955. No. 6.