Kallisti

This is the video part of the installation. When you roll the golden 

apple into one of the furrows, you elect the corresponding goddess.

This video shows the selection screen and all of the goddesses.

Kallisti
Almantas Šukelis

Installed in Kaunas faculty of the arts, Muitinės st. 2, Kaunas

Vilnius Art Academy

2012-12-07

"Kallisti" (greek : to the most beautiful) was inscribed upon the golden apple by Eris, goddess of discord, who was not invited to the heavenly banquet in celebration of the marriage of Peleus and Thetis. This apple was thus meant as a chord of arduous dissent to ruin the banquet. Eris rolled the apple onto the table and witnessed its induced calamity. Hera, Athena and Aphrodite claimed the golden fruit. Unable to come to an agreement, they came to Paris as the fairest mortal. Each goddess undressed before him and then offered bribes. When he elected Ahprodite and won the heart of Helen, unbeknowst to him, Helen was already the wife of the Spartan king Menelaus. Paris sailed to Sparta and through force claimed Helen, which enacted the tragic Trojan War.

Now the judgement is yours - you choose which of our goddesses is the most beautiful. But is this choice made completely by free will? And is each choice rigged to your disadvantage? "The gods of Olympus are the true and singular reason of all that happens and does not happen in the Greek lands, the heroes' fates, and their decisions. The Greeks themselves, just as their heroes from the poems, here have no will, nor power. <...> Everything here happens only because the heroes are sheltered or persecuted by gods, who are split into two opposing houses atop mount Olympus. The heroes from the poems, and demigods, mean very little: even Homer treats them as the carriers of immortal gods’ will.”[1]

---

[1] Jonas Balčius “A person’s moral schooling in antique philosophy” / Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of Education, Department of Ethics Didactics. Vilnius: VPU publishing. 2004.

---

 Kallisti

Almantas Šukelis

Įdiegta Aukštųjų studijų fakulteto koridoriuje, Muitinės g. 2, Kaune

Vilniaus dailės akademija

2012-12-07

Pelėjo ir Tetidės vestuves šventė visi dievai, tik  nesantaikos deivė Ėridė nebuvo pakviesta. Įsižeidusi Eridė parideno ant vestuvių stalo  auksinį obuolį su užrašu “Gražiausiajai”. Dėl šio obuolio susiginčijo Hera, Atėnė ir Afroditė. Ginčą turėjo išspręsti Paris, kuris ganė Idos kalne (jis, dar kûdikis bûdamas, buvo  pamestas piemenims, nes motina Hekabė, prieš jį pagimdydama, sapnavo pagimdžiusi degantį nuodėgulį, nuo kurio užsidegė visa Troja). Deives pas Parį atvedė Hermenėjas;  Hera Pariui žadėjo valdžią, Atėnė - karišką garbę, o Afroditė gražiausios moters meilę.  Paris atidavė obuolį Afroditei, kuri po to jam padėjo pagrobti iš Menelajaus jo žmoną Eleną. Nuo to laiko Hera ir  Atėnė neapkentė Pario ir Trojos. (19,392) Nuo to laiko, kai Elena buvo gražiausia pasaulio moteris ji turėjo begalę gerbėjų. Norėdamas išsaugoti taiką tarp jų Odisėjas privertė juos visus prižadėti, kad saugotų Elenos vedybas ir susitaikytų su tuom, ką ji išsirinks. Elena išsirinko Menelają, tad Paris pagrobė ją, atplaukęs pas ją su laivu (kaip manoma, Helena įsimylėjo Parį ir nelabai noriai paliko laivą).

Kallisti (gr. gražiausiajai) buvo užrašas ant auksinio obuolio. Dabar šis sprendimas yra jūsų – jūs renkatės, kuriai iš gražiausiųjų mūsų laikų deivių skirsite šį titulą. Bet ar šis pasirinkimas tikrai yra laisvas? „Olimpo dievai tikroji ir vienintelė priežastis viso to, kas vyksta ar neįvyksta graikų žemėje, poemos herojų likimuose, jų sprendimuose. Patys graikai, kaip ir jų poemų herojai, čia neturi jokios valios ir galios. <…> Viskas čia vyksta ir įvyksta tik poemų herojus globojant ar persekiojant į dvi priešiškas stovyklas susiskaldžiusių Olimpo dievų valia ir galia. Patys šių poemų herojai, netgi pusdieviai, nedaug ką tereiškia: juos ir patsai Homeras traktuoja tik kaip “dievų nemirtingųjų” valios vykdytojus.“[1]

---

[1] Jonas Balčius „Dorovinis asmenybės ugdymas antikos filosofijoje“ / Vilniaus pedagoginio universiteto, etikos katedra. Vilnius: VPU leidykla. 2004.