Untitled / Be pavadinimo 2011

'Untitled'

You can experience this project by clicking here.

Or download it to your hard-drive here. 20 MB.

It is an art piece made in the media of video games. It is an interative virtual installation, which is designed to allow you to have a walk in a virtual urban environment. Currently, that is, during June 2012,  a branch of the Lithuanian National M. K. Čiurlionis Art Museum is having it on display. 

Going outside for a walk is clasically understood as a road to reflection, self-understanding, philosophy, transcendence. Seminal pieces of writing and thought explaining these notions are Ralph Waldo Emerson's 1836 essay "Nature" and Henry David Thoreau's "Walking." These authors state that nature and intuitive experience of it are the prime catalysts for deeper understanding and transcendence.

However, we are long gone from the 19th century, and long have people been living in cities devoid of nature, destitute of the wild. Generations of urban tenants have born street culture, to wich hip-hop, rap, grafitti are its natural offspring. Many a youth or even adults cannot distinguish wild flowers, bird songs, trees, know not how to fish or plough. And have not the facilities to experience nature as Thoreau willed for.

But is foliage or streaming water the crux of our transcendental experiences? Are they not just objects to be reflected upon, whereas concrete blocks and asphalt can suffice? Is not the steps that you make the essence of a walk, are not your feet those, which carry your body and mind onwards in understanding? Therefore go on and tread on this urban environment and perhaps, like a walk in the city at night, it will bestow you with an opportune experience.

This part of exhibition is open on June 2012 at the Kaunas Picture Gallery, National M. K. Čiurlionis Art Museum. The programs used in realising this project were Unity3D, Photoshop, AutoDesk 3ds Max, Sony Vegas. The project in its entirety was made by me with help from Marius Paulikas, who helped me in recording the poem and edited the sound.

Be pavadinimo

Išeiti pasivaikščioti - tai ne tik įkvėpti gryno oro, tai puoselėti mąstymą, savirefleksiją, kuri veda prie savęs pažinimo bei dvasingumo. Mintys kyla su kiekvienu kojos kilstelėjimu priekin, kurios prablaško mūsų protus, iškrato mūsų kasdienybės rūpesčius. Kiekvienas atliktas žingsnis veda toliau link savęs pažinimo, o tuose toliuose slypi neatrasti prasmės klodai. Kanoniškai pasivaikščiojimas, žmogaus identitetas ir dvasingumo paieškos yra suprantami tik gamtos apsuptyje. Klasikinėje dailėje, pavyzdžiui, Džordžonės (Giorgone), Antuano Vato (Antoine Watteau), Viljamo Ternerio (J. M. William Turner) tapyboje žmogus visados pozicionuojamas gamtoje. Lietuvių literatūroje, Maironio, Baranausko, Baltrušaičio poezijoje ypač gajus žmogaus santykis su gamta. Vacys Kavaliūnas straipsnyje “Dialogas tarp žemės ir dangaus mūsų literatūroje” rašė: “kai tyloje susikaupia gamta ir kai ji susilieja su žmogaus siela, atsiskleidžia dvasinio pasaulio plotai, ir žmogus pakyla į aukštumas, kuriose jis susitinka su Dievu ir kuriose pasigirsta ir dvasinis dialogas, kylantis iš žmogaus būties gelmių.” Tačiau kur mūsų - miestiečių - ryšys su gamta? Šiuolaikinių poetų, A. Marčėno, D. Kajoko ar “Literatūrinių Vilniaus slinkčių” atstovų, žodžiuose gamta yra atskiras, nuostabą, emociją ar katarsį sukeliantis objektas, bet ne žmogaus esybės vienintelė šviesa. Išeiti pakvėpuoti gryno oro – prieštaraujantis posakis miestų gyventojams, kai centrinių rajonų namų kiemuose ištisos mašinų parkavimosi aikštelės. Jose užaugę betono vaikai turi savo, gatvės, kultūrą, kuri atskirta nuo bukolikos. Batų kontaktas su asfaltu sukaukši garsiau už pėdų žingsnį žolėje. Bet ar pėdsakų garsai minčių neblaško? Kūrinyje naudojamos XIII amž. persų dvasininko, sufijaus, poeto Mevliana Muhamado Rumi eilės. Jo mistinė poezija ragino ieškoti prasmės, įkvėpimo, tikėjimo ne žmonių rankų kūriniuose, šventajame rašte, o gamtoje, kuri yra tiesioginis Dievo kūrinys. Fone skamba XX-o amž. amerikiečio kompozitoriaus John Cage kūrinys “In a Landscape” (angl. “Peizaže”). Cage siekė kurti ne komunikuojančią muziką, o sutverti erdvę, į kurią klausytojas gali įeiti. Šie elementai, kartu su virtualia urbanistine erdve, supina platų intertekstualumo lauką, kuriame jūs galite leisti paklaidžioti savo mintims ir, galbūt, jei tai tik įmanoma, dvasiškai pavaikščioti.